I irdies
Kas gimsta su enklu kovot,
Niekada nepaleis kalavijo i rankų atraus.
Kas trokta į ugnį įengti aukodamas savo gyvenimą,
Skausmo nejaus.
Kas mirta neinodamas baimės,
Kraujuojančią irdį pridengęs ranka,
Sutinka aukčiausiam kalne savo tėvus ir protėvius
Geriant, dainuojant drauge.
Nėr mūio be liepsnos, nėr laisvės be kovos,
Kaip kraujo be aizdos...
Nėr emės be mirties, nėr ygio be vilties,
Kaip viesos be iminties...
Nėr kelio be kančios, nėr galo be pradios,
Kaip melo be tiesos...
Nėr aibo be ugnies, nėr odio be garbės,
Kertas verias i irdies...
Kas ieko nesibaigiančio kelio,
Į savo svajones klajos aminai.
Kas randa jėgų atlaikyti audras,
Nepabūgs į bedugnę pavelgt i auktai.
Kas mato, kaip sukasi aminas ratas,
Pabunda umerkęs akis,
Kas jaučia, kaip vėjai alsuoja mirtim,
Tam dega prie mūį irdis.
