Dar Ilgai
zydincios pievos begalinis dangus
ten kur baigiasi zvaigzdes ten kur musu nebus
nenutylancios dainos aukso upemis plauks
tiktai ten kur jos teka musu niekas nelauks
dar dar ilgai
istiestos rankos atlapoti langai
bet dar tukstacius metu tai ne musu namai
visos purvinos mintys visi zodziai tusti
mums neleis ten sugrizti kol nebusim laisvi
tol kol melas patenkins ir tave ir mane
mes kentesim ir degsim siame pragare
