Galbūt
Gera medžioti medžių lapus,
Noriu vedžioti eglės spygliu
Tavo šaltą vardą vandeny
Tą dieną kai sienų nėra,
Kai ramina paukščių tyla ryte,
Pabundu ir vėl giliam sapne
Gal aš ne ta koja šiam pasauly išlipau
Kodėl tuomet galvoju mintimis
Kurios priklauso ir tau
Apie naktį, liūdesį, vienatvę kalnuose
Visos dienos, visos mintys, vieniša tyla
Tavo, bet ir apie mane
Visos dienos, mintys, vieniša tyla
Tavo, bet ir apie mane
Šešėliai šėlo žemėje kai
Nerimo vėjai lyg naktį vaikai
Išvaikė debesį atnešė lietų
Kai stogą dengė mėnulio lašai
Galvojau paprašiau per mažai
Tik kad ir tu dabar liūdėtum
Gal aš ne ta koja šiam pasauly išlipau
Kodėl tuomet galvoju mintimis
Kurios priklauso ir tau
Apie naktį, liūdesį, vienatvę kalnuose
Visos dienos, visos mintys, vieniša tyla
Tavo, bet ir apie mane
Visos dienos, visos mintys, vieniša tyla
Tavo, bet ir apie mane
Visos dienos, visos mintys, vieniša tyla
Tavo, bet ir apie mane
Visos dienos, visos mintys, vieniša tyla
Tavo, bet ir apie mane
Writer/s: Jurga Šeduikytė
