17
Minioje Žmonių
Tavo veidą iš toli regiu
Patikėt Sunku
Pasikeitę stovime abu
Susitikom netyčia, po tiek daug bemiegių naktų
Kai jau rodos paleidom – ir vėl viskas atgija viduj
Laikas bėga pamažu
Aš ilgiuosi tų dienų
Pasakyti man nedrąsu
Aš tą patį tau jaučių
Nieks nepasikeitę, viskas taip pat
Lyg būtume tik vakar susipažinę
Matau Tavo akys išduoda man
Jei galėtume grįžt atgal
Aš jaučiuosi vėl
Lyg būtų man septyniolika
Štai ir vėl kartu
Slepiam taip, kas mudviem taip brangu
Negi tau svarbu – ką kiti galvoja apie mus?
Neliesk manęs įsikibus
Nepaisant jokių kliūčių
Nejaugi nenori
Pabandyt nuo pradžių?
Kai jau rodos paleidom
Ir vėl viskas atgijo viduj
Laikas bėga pamažu
Aš ilgiuosi tų dienų
Pasakyti man nedrąsu
Aš tą patį tau jaučių
Nieks nepasikeitę, viskas taip pat
Lyg būtume tik vakar susipažinę
Matau Tavo akys išduoda man
Jei galėtume grįžt atgal
Aš jaučiuosi vėl
Lyg būtų man septyniolika
Aš jaučiuosi vėl
Lyg būtų man septyniolika
Aš jaučiuosi vėl
Matau Tavo akys išduoda man
Jei galėtume grįžt atgal
Aš jaučiuosi vėl
Lyg būtų man septyniolika
Lyg būtų man septyniolika
Tu gali nieko nesakyt, gali išeiti
Aš jaučiuosi vėl
Nieks nepasikeitę, viskas taip pat
Lyg būtume tik vakar susipažinę
Matau Tavo akys išduoda man
Jei galėtume grįžt atgal
Aš jaučiuosi vėl
Aš jaučiuosi vėl
Nieks nepasikeitę, viskas taip pat
Lyg būtume tik vakar susipažinę
Matau Tavo akys išduoda man
Jei galėtume grįžt atgal
Aš jaučiuosi vėl
Lyg būtų man septyniolika
Aš jaučiuosi vėl
Lyg būtų man septyniolika
Aš jaučiuosi vėl
Matau Tavo akys išduoda man
Jei galėtume grįžt atgal
Aš jaučiuosi vėl
Lyg būtų man septyniolika
Writer/s: Donatas Montvydas, Andrius Kairys, Marius Leskauskas